- šaipus
- šaipùs, -ì adj. (4)
1. DŽ, NdŽ pašaipus, ironiškas: O, jis šaipùs žmogus, jis kitą moka pašiept Mrj. Jis staiga ėmė juoktis, – juoktis tokiu baisiu juoku, tokiu šaipiu LzP. Regiu jau šaipų šypsulį tamstos veide Db.
šaĩpiai adv. DŽ: Šaipiai šypsosi Sr. Vyresniejie sūnai nusijuokė ir į jaunesnį šaipiai pažiūrėjo rš.2. NdŽ mėgstantis šypsotis, juoktis: Kinai per daug lengvi, žaismingi, šaipūs žmonės, kad atrodytų rimtais kariais Šlč. Jis atrodo piktas, bet širdy linksmas, šaipus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.